Kultūros finansavimo eksperimente „Geriausia paraiška“ laimėjo šiuolaikinis cirkas

Šiuolaikinio cirko edukacija. © Cirko Sapiens

 

II-ajame kultūros finansavimo eksperimento „Geriausia paraiška“ etape dalyvavo net 21 projektas, varžęsis dėl 6000 eurų paramos. Po beveik 4 valandas trukusio atviro paraiškų pristatymo ir vertinimo proceso, komisija vienbalsiai išrinko nugalėtoją – Gildo Aleksos („Teatronas“) projektą „Šiuolaikinio cirko edukacija pandemijos kontekste“.

Kultūros vadybininkų asociacijos kartu su VOXART.lt surengtas unikalus eksperimentas „Geriausia paraiška“ kvietė iš įvairių pusių pažvelgti bei konstruktyviai diskutuoti apie kultūros finansavimo mechanizmus. Gruodžio mėnesį buvo paskelbti du kvietimai, kuriuose galėjo dalyvauti įvairių sričių kultūros ir meno projektai. Pateiktas paraiškas vertino skirtingos sudėties komisija, jos nariais galėjo tapti kiekvienas bent kiek besidomintis kultūra.

Tiesa, vertinimo komisijos darbas ne visai buvo įprastas kultūros finansavimo realybei. „Geriausios paraiškos“ vertintojai dirbo viešai: jų diskusijas ir sprendimus stebėjo ir patys projektus pateikę menininkai, ir paraiškas finansavimui nuolatos teikiantys kultūros bendruomenės nariai, ir kitų, su kūrybos lauku visai nesusijusių, sričių atstovai. Vieni menininkai socialiniuose tinkluose tai pavadino „meno Eurovizija“, kiti vos galėjo tvardyti emocijas, stebėdami tiesiogines transliacijas.

Transliacijos kadras. © VOXART.lt

 

„Noriu padėkoti visiems aplikavusiems menininkams. Tikriausiai buvo nelengva pasiryžti apsinuoginti ir leisti visiems atvirai skaityti ir vertinti savo paraiškas. Tikiu, kad toks atsivėrimas padės megzti tinklus ir sužinoti apie puikias vieno kitų idėjas“, – antrosios transliacijos pabaigoje sveikino viena iš renginio organizatorių Aistė Ulubey.

Kita eksperimento intriga – komisijos nariai apsispręsti, kuriam iš projektų skirti finansavimą, turėjo vienbalsiai, konsensuso būdu. Tai tikrai nepalengvino ir taip neįprasto vertinimo proceso. Todėl I-ojo finansavimo etapo metu projektas nebuvo atrinktas, o numatytas fondas – 3000 eurų – perkeltas į II-ąjį etapą ir sudarė 6000 eurų. Jei ir antrojo vertinimo metu komisija nebūtų išrinkusi laimėjusio projekto, visos fondo lėšos būtų grįžusios į Lietuvos kultūros tarybos, finansuojančios šią iniciatyvą, sąskaitą.

Gildas Aleksa. © M. Vizbaras

 

Vis dėlto, antrojo paraiškų vertinimo etapo metu komisija susitarė finansavimą skirti projektui „Šiuolaikinio cirko edukacija pandemijos kontekste“. Spalį Kaune atidarytas pirmasis Lietuvoje šiuolaikinio cirko centras, kurio pagrindinis tikslas – vykdyti tęstinę edukaciją trims tikslinėms auditorijoms: esami atlikėjai, būsimi atlikėjai bei žiūrovai. „Šia paraiška siekiama tęsti pradėtą veiklą karantino kontekste. Pirmosios dvi tikslinės grupės gali toliau treniruotis cirko centre ir individualiomis, ir virtualiomis pamokomis, užtat trečiąją grupę – žiūrovus – galima pasiekti mūsų organizacijai geriausiai žinomu būdu – balkonais. Planuojami apšilimai iš kiemų, žmonėms būnant savo balkonuose, žongliravimas tarp balkonų ir trumpos paskaitos kiemuose“, – paraiškoje pristatoma laimėjusio projekto idėja.

„Nors šiuo projektu mes pasiūlėme tokį eksperimentinį „viskas arba nieko“ modelį, labai džiaugiuosi, kad, kaip gerame holivudiniame filme, mes turime viską, o ne nieko. Į visą kultūros finansavimo procesą mes pažiūrėjome lyg per padidinamąjį stiklą ir galime pasimokyti, kad labai gerai pareflektuoti, kurti tinklą tarp ekspertų ir aplikuojančių, dalintis patirtimi ir augti kaip bendruomenei“, – sakė Aistė Ulubey.


II-ojo etapo transliacija:

 

Giedrė Putramentaitė priduria, kad nuo pat pradžių sunkiai buvo galima nuspėti, kuria linkme pasisuks šis eksperimentas, koks bus rezultatas ir poveikis. „Be bendrų, mums aktualių klausimų, kuriuos kėlėme apie finansavimą, išryškėjo netikėtų šio renginio kampų. Pavyzdžiui, kaip abiejų etapų metu pastebėjo pačios komisijos nariai, šis procesas tapo net itin praktišku seminaru projektų rengėjams, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad paraiška būtų užpildyta tikrai kokybiškai“, – pasakoja viena iš renginio organizatorių.

I-ojo finansavimo etapo transliaciją stebėjęs Lietuvos kultūros administracijos direktorius Mindaugas Bundza teigė, kad šis renginys savotiškai atspindi visą Lietuvos kultūros tarybos veiklos raidą. „Buvo toks gražus kompresas tų Tarybos gyvavimo metų, kai bandėme mokytis iš savo klaidų. Nebuvo nieko netikėto, ko mes patys nebuvome praėję. Nesakome, kad mūsų taikoma sistema yra ideali, mes patys matome, ką reikėtų tobulinti ir bandome tą daryti. Todėl tokie dalykai, kurie kyla „iš apačios“, tik padės mums visiems pajudėti. Iš kitos pusės, kolegoms, bendruomenei [proga] pamatyti, kad sudėlioti tą eilę ar išrinkti geriausią projektą nėra taip paprasta“, – įspūdžiais dalijosi Mindaugas Bundza.


I-ojo etapo transliacija:

 

Eksperimento organizatoriai tikisi, kad toks sužaidybintas įvairių probleminių situacijų ar nusistovėjusių veikimo modelių reflektavimo būdas galėtų tapti nauju metodu atvirai diskusijai, ieškant naujų požiūrio perspektyvų opiais klausimais, kartu stiprinant visuomenės supratingumą. Toks būdas galėtų būti pritaikytas, pavyzdžiui, mecenatystės tradicijų skatinimui, debatų dėl viešųjų miesto erdvių mediacijos procesams ir kitiems klausimams.

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Pirmą kartą Tauragėje – KVAD kultūros vadybos kompetencijų kėlimo mokymai

Spalio 14 d. Tauragės rajono savivaldybėje vyko kultūros vadybos kompetencijų mokymai „Projektų valdymas“. Mokymus, savivaldybės kvietimu, organizavo Kultūros vadybininkų asociacija (KVAD).

Mokymų metu kultūros įstaigų vadovai ir savivaldybės atstovai planavo kokybiškus PMC ir LFA metodikomis grįstus kultūros projektus, apžvelgė kultūros organizacijoms aktualius viešųjų komunikacijos instrumentų konkursus ir projekto administravimo, viešųjų pirkimų bei mokestinės aplinkos ypatumus. Mokymų lektorėms Aistei Ulubey ir Rūtai Stepanovaitei pristatant asociacijos veiklos kryptis, vyko bendradarbiavimo galimybių aptarimas, dalyviai pasidalino Lietuvos kultūros projektų įgyvendinimo skirtinguose regionuose patirtimis.

Kultūros vadybininkų asociacijos valdybos narė, menų agentūros „Artscape“ vadovė A. Ulubey pabrėžė, kad šie mokymai yra pirmasis KVAD renginys savivaldybėse, skirtas kultūros įstaigų darbuotojų ir vadovų kompetencijoms kelti. Asociacija, atsižvelgdama į poreikį plėsti kultūros lauko darbuotojų kompetencijas regionuose, planuoja tęsti mokymus ne tik Tauragės, bet ir kitose miestų bei rajonų savivaldybėse.

Kultūros vadybininkų asociacija, įkurta 2014 m., vienija Lietuvos kultūros vadybininkus, aktyviai dirbančius praktikus ir akademikus įvairiose srityse, skatina specialistų bendradarbiavimą ir savitarpio paramą, atstovauja kultūros vadybininkų interesus, ugdo kompetencijas. KVAD siekia gerinti aplinką ir sąlygas kultūros vadybininkų darbui Lietuvoje, telkti profesinę bendruomenę ir skatinti informacijos dalijimąsi bei kvalifikacijos kėlimą.

 

Tauragė-2019 10 14